Lietuvoje sparčiai daugėja prie elektros perdavimo tinklo prijungtų baterijų parkų. „Litgrid“ duomenimis, vien per 2026 m. rugpjūtį ir rugsėjį prijungti aštuoni nauji kaupimo parkai, kurių bendra įrengtoji galia siekia 392 MW.
Kaupiklių galia perkopė 1,3 GW
Po naujų prijungimų Lietuvoje veikiančių baterijų energijos kaupimo sistemų galia viršijo 1,3 GW, o bendra jų talpa pasiekė 2,5 GWh. Apie tai „Litgrid“ pranešė lapkričio 6 d., skelbdama devynių mėnesių veiklos rezultatus.
Kaip baterijos padeda elektros sistemai?
Saulės ir vėjo elektrinių gamyba kinta pagal orus ir paros laiką. Baterijos gali sukaupti elektros energiją ir ją atiduoti vėliau, kai to reikia sistemos balansui ar vartotojų poreikiams. Taip jos suteikia tinklui daugiau lankstumo ir padeda geriau išnaudoti atsinaujinančią energiją.
Kaupikliai patys elektros negamina – jie laiko anksčiau pagamintą energiją. Jų nauda priklauso nuo tinkamo prijungimo, valdymo ir galimybės įkrauti ar iškrauti sistemas tinkamu metu.
Iki metų pabaigos gali prisijungti dar daugiau parkų
„Litgrid“ skelbia, kad iki 2026 m. pabaigos prie perdavimo tinklo planuojama prijungti dar iki 20 baterijų projektų. Jei jie bus įgyvendinti, bendra baterijų galia Lietuvoje galėtų viršyti 2 GW, o talpa – 4 GWh. Tai yra planas, o galutinis rezultatas priklausys nuo projektų įgyvendinimo ir prijungimo eigos.
Ką tai reiškia elektrikams?
Dideli kaupimo parkai reikalauja kruopštaus projektavimo, galios keitiklių ir apsaugos įtaisų parinkimo, valdymo sistemų suderinimo bei saugaus prijungimo prie tinklo. Augant tokių projektų skaičiui, didėja ir kvalifikuotų elektros specialistų bei įrangos priežiūros poreikis.
Šaltinis: „Litgrid“, 2026 m. lapkričio 6 d..